Naujienos

DĖL BEŽDŽIONIŲ RAUPŲ ATVEJO IR SĄLYTĮ TURĖJUSIŲ ASMENŲ VALDYMO

2022 08 03

Beždžionių raupai (toliau – BR) – tai zoonozė, kurią sukelia beždžionių raupų virusas,
priklausantis Poxviridae šeimos Orthopoxvirus genčiai.
Ligos paplitimas
Ši liga paplitusi Centrinės ir Vakarų Afrikos atogrąžų miškuose, kur vietos gyventojai dažnai kontaktuoja su užsikrėtusiais gyvūnais. Beždžionių raupų endeminės šalys yra Beninas, Kamerūnas, Centrinės Afrikos Respublika, Kongo Demokratinė Respublika, Gabonas, Gana (nustatyta tik gyvūnams), Dramblio Kaulo Krantas, Liberija, Nigerija, Kongo Respublika, Siera Leonė, ir Pietų Sudanas. Nuo 2022 m. gegužės pradžios stebimas ligos plitimas Europoje.
 Infekcijos šaltinis ir perdavimas
BR viruso nešiotojais ir platintojais gali būti įvairūs gyvūnai – Gambijos žiurkės (Cricetomysgambianus), voverės, dryžuotosios pelės, miegapelės, primatai. Nuo gyvūnų virusas gali persiduoti žmonėms. BR užsikrečiama įkandus gyvūnui, tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto gyvūno krauju, kūno skysčiais arba per pažeistą  odą/gleivines. 
Žmogus nuo žmogaus užsikrečia retai. Užsikrėsti galima tiesioginio sąlyčio metu su infekuoto žmogaus kūno skysčiais, odos pažeidimais, per virusu užkrėstą aplinką (patalynę, rūbus). Sukėlėjas gali būti perduotas per kvėpavimo takų lašelius ilgalaikio kontakto akis į akį/veidas į veidą metu, taip pat lytinių santykių metu.
Žmogus gali užkrėsti kitus, kai atsiranda odos bėrimai su žaizdelėmis. Žaizdelėms užsitraukus ir nukritus šašams žmogus tampa nebeužkrečiamu.
Ligos simptomai
Inkubacinis ligos periodas trunka nuo 5 iki 21 dienos (dažniausiai 6 – 13 d.). Liga tęsiasi dvi - keturias savaites. Liga prasideda staiga, pasireiškia karščiavimu,  galvos, raumenų, nugaros  skausmais, nuovargiu, skausmingais limfmazgiais. Po trijų dienų nuo BR ligos požymių pradžios sumažėja temperatūra ir išsivysto bėrimas, kuris progresuoja apimdamas įvairias stadijas (makules, papules, vezikules, pustules, šašus). Bėrimas dažnai prasideda veido srityje, vėliau plinta į liemenį ir į visą kūną. Dažniausiai liga pasireiškia lengva ir vidutinio sunkumo forma, tačiau mažiems vaikams, nėščiosioms, asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, gali išsivystyti sunkios komplikacijos (encefalitas, antrinės odos bakterinės infekcijos, dehidratacija, konjunktyvitas, ragenos ir plaučių uždegimas). Mirtingumas endeminėse vietovėse svyruoja nuo 0 iki 11 proc.,  dažniausiai miršta vaikai iki 5 metų amžiaus.
Rizikos grupės:
  • asmenys, kurių nusilpęs imunitetas;
  • ŽIV infekuoti asmenys;
  • vyresnio amžiaus žmonės;
  • asmenys, turintys kelis seksualinius partnerius;
  • vaikai;
  • nėščiosios;
  • sveikatos priežiūros darbuotojai;
  • laboratorijos personalas, tiriantis BR virusu infekuotus ėminius.
Informacijos teikimo tvarka
Gydytojai, įtarę ar nustatę BR atvejį, privalo jį užregistruoti ir skubiai pateikti informaciją pagal Privalomojo epidemiologinio registravimo objektų registravimo ir informacijos apie juos teikimo tvarkos apraše, patvirtinto Lietuvos Respublikos sveikatos apsaugos ministro 2002 m. gruodžio 24 d. įsakymu Nr. 673 „Dėl Privalomojo epidemiologinio registravimo objektų registravimo ir informacijos apie juos teikimo tvarkos aprašo patvirtinimo“, nustatytus reikalavimus.
NVSC informaciją apie tikėtinus ir patvirtintus atvejus teikia nustatyta tvarka į  Europos užkrečiamųjų ligų epidemiologinės priežiūros tinklo Skubaus įspėjimo ir reagavimo sistemą (SĮRS), Europos Komisiją, Europos ligų prevencijos ir kontrolės centrą, taip pat Pasaulio sveikatos organizaciją pagal Tarptautinių sveikatos priežiūros taisyklių reikalavimus.
Informacija visuomenei apie susidariusią situaciją šalyje dėl BR ir šios ligos profilaktiką teikiama visuomenės informavimo priemonėmis.
Ligonio izoliacija
Asmuo, kuriam įtariami BR, turi būti ištirtas, jei diagnozė pasitvirtina – izoliuojamas, kol išnyksta visi
bėrimo elementai ir nukrenta šašai. Šis laikotarpis paprastai trunka apie 3 savaites. Ligonis nuo
kitų asmenų gali būti izoliuojamas asmens sveikatos priežiūros įstaigoje (toliau – ASPĮ) arba esant
sąlygoms ir atsižvelgiant į ligonio būklę – namuose. Kai sergantis BR asmuo izoliuojamas namuose,
jam ir jį prižiūrinčiam asmeniui pateikiamos rekomendacijos dėl aplinkos valymo ir dezinfekcijos,
medicininių atliekų tvarkymo.
 Asmens sveikatos priežiūros įstaigoje ligoniui ir įtariamam sergant BR ligoniui taikomos standartinės, kontaktinės, pacientų, sergančių per orą (lašeliais, dalelėmis) plintančių užkrečiamųjų ligų izoliacijos priemonės, vadovaujantis  Lietuvos higienos normos HN 47-1:2020 „Asmens sveikatos priežiūros įstaigos: infekcijų kontrolės reikalavimais“ reikalavimais, pradedamos organizuoti pirminės priešepideminės priemonės židinyje.
Sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimas
Beždžionių raupų stebėsenos, atvejo tyrimo ir sąlytį turėjusių asmenų išaiškinimo tikslas – nutraukti infekcijos perdavimo nuo žmogaus žmogui grandinę ir sustabdyti protrūkį:
  • greitai nustatyti BR atvejus ir sąlytį turėjusius asmenis;
  • izoliuoti  BR sergančius pacientus, kad būtų užkirstas kelias tolesniam užkrato pernešimui;
  • apsaugoti pirminės grandies sveikatos priežiūros darbuotojus (įskaitant laboratorijos darbuotojus).
BR sergantys asmenys, turi būti nedelsiant apklausiami, nustatant visus asmenis, su kuriais turėjo artimą sąlytį. Išaiškinti  sąlytį turėję  asmenys turi būti informuoti per 24 valandas apie  buvusį  sąlytį su BR sergančiu asmeniu ir tolimesnes atsargumo priemones.
Sąlytį turėjęs asmuo – tai artimą sąlytį su patvirtintu BR atveju ar jo aplinka turėjęs asmuo, bet neturintis BR ligos požymių:
Didelės rizikos  sąlytį turėję asmenys yra:
  • seksualinis partneris;
  • asmuo (-enys), gyvenantis (-ys) tame pačiame namų ūkyje ar kitoje aplinkoje, pvz., stovyklavimas, nakvynė ir t. t.
  • asmuo (-enys), kuris (-ie) dalijasi drabužiais, patalyne, indais ir pan., ypatingai su pacientu, kuris turi bėrimų;
  • asmuo (-enys), besidalijantis (-ys) ta pačia uždara darbo erdve ilgą laiką;
  • beždžionių raupais sergančiojo slaugytojai, kai slaugomas pacientas, turintis BR ligos simptomų;
  • sveikatos priežiūros darbuotojai, turėję ilgesnį laiką akis į akį sąlytį su BR sergančiu pacientu be tinkamų asmeninių apsaugos priemonių;
  • sveikatos priežiūros darbuotojai ar kiti asmenys, kurie susižalojo aštriais instrumentais arba turėjo sąlytį su beždžionių raupais sergančiojo kūno skysčiais ar aerozoliais be asmeninių apsaugos priemonių;
  • laboratorijos darbuotojai, patyrę nelaimingą atsitikimą darbe su BR viruso turinčiu mėginiu (purslų, aštrių daiktų ar aerozolio poveikis ir pan.);
  • bendrakeleivis, sėdintis vienos - dviejų sėdimų vietų atstumu aplink asmenį, turintį BR ligos požymių lėktuve, autobuse ar traukinyje ilgiau nei 8 val.
              Kitas sąlytis:
  • asmenys, kurie naudojasi ta pačia sporto sale, sauna ar vonia;
  • trumpi socialiniai susitikimai / pažintys;
  • sveikatos priežiūros darbuotojai, naudojantys atitinkamas AAP.
Didelės rizikos sąlytį turėjusių asmenų valdymas:
  • vakcinacijos nuo raupų skyrimas, atsakingai įvertinus naudos ir rizikos santykį, vadovaujantis rekomendacijomis;
  • sąlytį turėjusių asmenų savikontrolė (BR ligos požymių atsiradimo stebėjimas 21 dieną nuo paskutinės sąlyčio su sergančiuoju dienos). Atsiradus požymiams (pvz., nepaaiškinamas bėrimas bet kurioje kūno vietoje, karščiavimas, galvos, nugaros skausmas), asmuo turi izoliuotis, kol bus paneigti BR;
  • asmeninės higienos užtikrinimas (rūpestingas rankų plovimas, kosėjimo, čiaudėjimo etiketas);
  • vengimas lytinių santykių  bei fizinio kontakto 21 dieną;
  • vengimas kontakto su naminiais ir kitais gyvūnais (žinduoliais) 21 dieną nuo paskutinio sąlyčio su sergančiuoju BR.
Kitą sąlytį turėjusių asmenų valdymas:
              Priklausomai nuo sąlyčio pobūdžio, kai kurie asmenys gali būti paprašyti savarankiškai stebėti, ar jie nekarščiuoja, ar neturi kitų BR būdingų požymių arba nepaaiškinamą bėrimą, atsiradusį po 21 dienos nuo paskutinio sąlyčio.
               Sąlytį turėjusių asmenų stebėjimas
Visi  turėję artimą sąlytį su pacientu, kuriam buvo diagnozuoti BR, privalo:
  • kasdien savarankiškai stebėti, ar neatsirado BR būdingų požymių 21 dieną po paskutinio sąlyčio su sergančiu;
  • kūno temperatūrą matuoti du kartus per dieną;
  • susilaikyti nuo lytinių santykių mažiausiai 21 dieną (prezervatyvų naudojimas negali užtikrinti apsaugos nuo beždžionių raupų viruso perdavimo);
  • vengti artimo fizinio kontakto su mažais vaikais, nėščiosiomis ir asmenimis su nusilpusiu imunitetu;
  • visi  sąlytį turėję  asmenys negali duoti kraujo, ląstelių, audinių, organų, motinos pieno ar spermos, kol jie stebimi.
               Sąlytį turėjusių asmenų stebėjimas gali būti: 
  • pasyvus stebėjimas (nustatytiems  sąlytį turėjusiems asmenims pateikiama informacija apie požymius, kuriuos reikia stebėti, jiems atsiradus jie turi kreiptis  į savo šeimos gydytoją);
  • aktyvus stebėjimas (visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos darbuotojas  privalo bent kartą per dieną susisiekti (telefonu, el. paštu) su  sąlytį turėjusiu  asmeniu dėl požymių atsiradimo).
Sąlytį turėjusį asmenį, kuriam atsiranda pirminiai BR požymiai, išskyrus bėrimą, reikia izoliuoti ir atidžiai stebėti 7 dienas, dėl bėrimo atsiradimo. Jei bėrimų neatsiranda,  sąlytį turėjęs asmuo toliau tęsia temperatūros stebėjimą likusias dienas (iš viso 21 d.). Jei  sąlytį turėjusiam asmeniui atsiranda bėrimas, jį reikia izoliuoti ir vertinti kaip įtariamą atvejį. Asmuo turi kreiptis į savo asmens sveikatos priežiūros įstaigą ir laikytis ten dirbančių specialistų nurodymų.
Su kelionėmis susijusių  sąlytį turėjusių asmenų sekimas
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai turėtų bendradarbiauti su kelionių organizatoriais ir visuomenės sveikatos kolegomis kitose šalyse, kad įvertintų galimą riziką, susisiektų su keleiviais bei kitais asmenimis, kurie keliaudami kartu galėjo turėti sąlytį su sergančiu asmeniu.
Visuomenės sveikatos priežiūros įstaigos turėtų atlikti poveikio vertinimą ir stebėseną keleivių, kurie galėjo turėti sąlytį orlaivyje, autobuse ar traukinyje (sėdėjusiems dviejų metrų spinduliu nuo BR požymių turinčio asmens, t. y. viena ar dvi sėdynės aplink sergantį ilgiau nei 8 valandas).
Sveikatos priežiūros darbuotojų bei namuose prižiūrinčių ligonį šeimos nariu stebėjimas
Bet kuris sveikatos priežiūros darbuotojas ar šeimos narys, kuris rūpinosi BR sergančiu asmeniu, turi būti budrus dėl infekcijos rizikos. 
Asmens sveikatos priežiūros įstaigų (toliau – ASPĮ) darbuotojai, turėję sąlytį su BR sergančiu pacientu arba galimai užteršta medžiaga be tinkamų asmens apsaugos priemonių,  neturi būti nušalinti nuo darbo, jei jie yra besimptomiai. Turi būti vykdomas aktyvus tokių darbuotojų stebėjimas, įskaitant kūno temperatūros matavimą bent du kartus per dieną, 21 dieną po ekspozicijos. Kiekvieną dieną prieš atvykstant į darbą, sveikatos priežiūros darbuotojas turėtų būti apklausiamas dėl BR būdingų požymių pasireiškimo.
Mėginių pakavimo ir transportavimo į tyrimų laboratorijas metu reikia griežtai laikytis nacionalinių ir
tarptautinių taisyklių dėl infekcinių medžiagų transportavimo. Tiriama klinikinė medžiaga turi būti
paruošta transportavimui ir transportuojama pagal Pasaulio sveikatos organizacijos Užkrečiamųjų
medžiagų transportavimo 2021–2022 metų taisyklėse (Guidance on Regulations for the Transport
of Infectious Substances 2021–2022, WHO, 1 January 2021) 
nurodytus reikalavimus.
Profilaktika
Rekomenduojama vengti artimo sąlyčio su asmeniu, kuriam įtariami arba patvirtinti BR, vengti nesaugaus sąlyčio su užterštais BR virusu daiktais.
Nustačius BR atvejį, rekomenduojama išaiškinti visus sąlytį turėjusius asmenis ir stebėti jų sveikatos
būklę 21 dieną.
Slaugant, prižiūrint ligonį būtina dėvėti tinkamas asmens apsaugos priemones, kurios maksimaliai uždengia atviras kūno vietas (vienkartinį ilgomis rankovėmis chalatą, vienkartines pirštines, vienkartinius batus ar vienkartinius antbačius, ne žemesnio kaip FFP2 lygio respiratorių, akių apsaugai – akinius ar veido skydelį).
Vakcina nuo raupų gali suteikti kryžminę apsaugą nuo beždžionių raupų viruso. Ji gali būti naudojama
priešekspozicinei ir poekspozicinei profilaktikai artimiems kontaktams, turintiems padidėjusią sunkios
ligos riziką (pagal parengtas rekomendacijas).
ASPĮ darbuotojai, teikiantys paslaugas beždžionių raupais sergantiems pacientams, privalo dėvėti šias asmens apsaugos priemones:
  • vienkartinį chalatą,
  • vienkartines pirštines,
  • vienkartinius batus arba bachilus,
  • ne žemesnio nei FFP2 lygio respiratorius,
  • akinius arba veido skydelį.
ASPĮ darbuotojų, turėjusių sąlytį dėvint tinkamas AAP, rizika užsikrėsti vertinama kaip žema.
ASPĮ darbuotojų, turėjusių sąlytį (ilgalaikis kontaktas veidas į veidą, sąlytis su atvirais odos pažeidimais be pirštinių, intubacijos ar kitos invazinės medicininės procedūros) be tinkamų AAP, rizika vertinama, kaip vidutinė  ir prilyginama artimam sąlyčiui.
Keliaujantiems į endemines beždžionių raupų šalis rekomenduojama:
  • vengti kontakto su gyvūnais, kurie gali būti viruso pernešėjai (įskaitant sergančius arba negyvus gyvūnus, rastus vietovėse, kuriose pasireiškia BR);
  • vengti sąlyčio su bet kokiomis medžiagomis, kurios turėjo sąlytį su sergančiu gyvūnu;
  • keliaujant endeminėse BR šalyse, kaip galima dažniau plauti rankas su muilu ir vandeniu arba naudoti alkoholio pagrindu pagamintą rankų dezinfekavimo priemonę.
 
____________________________


Naudinga informacija